Jei įtariate, kad katė gali būti kažkam alergiška, minėti simptomai (nebūtinai visi), turi pasireikšti bent keletą kartų. Tai, kam katė alergiška, vadinama alergenu, o kūno reakcija į alergeną yra vadinama padidėjusius jautrumu arba alergine reakcija.

Yra dvi padidėjusio jautrumo rūšys. Ūmi reakcija pasireiškia netrukus po kontakto su alergenu ir sukelia dilgėlinę, o drauge su ja erzinantį niežėjimą. Staiga ima tinta sritis aplink akis ir burną, tinimas kartais gali pasireikšti ir kitose kūno vietose. Lėtinė alerginė reakcija pasireikšti gali po kelių valandų ar net dienų.  Blusų sukeltas dermatitas gali būti abiejų alerginių reakcijų pavyzdys. Tai paaiškina, kodėl katė gali nuolat kasytis, netgi ir tada, kai blusos jau išnaikintos.

Alergija maistui

Katės gali pasidaryti alergiškos tam tikriems maisto produktams arba medžiagoms, esančioms maisto produktuose. Dažniausiai alergiją sukelia vištiena, žuvis, kukurūzai, kviečiai ir soja; katės gali tapti alergiškos jautienai, kiaulienai, pieno produktams ir kiaušiniams. Gali staigiai išberti ir imti niežėti galvą, kaklą, nugarą, drauge gali pasireikšti akių vokų tinimas. Nuo kasymosi gali imti kristi plaukai, atsirasti žaizdelių. Kartais alergija pasireiškia tik ausų niežėjimu. Tokiu atveju ausys tampa raudonos ir dega nuo karščio, gali šlapiuoti. Daug dažniau, alergija maistui pasireiškia vėmimu ir viduriavimu.

Kaip gydytis? Diagnozė nustatoma maitinant katę maistu, kuriame nėra galimo alergijos sukelėjo arba jo komponentų, mažiausiai keturias ar šešias savaites.

Atopinis dermatitis

Tai alerginė odos reakcija, pasireiškianti įkvėpus žiedadulkių, namų dulkių, pelėsių ir kitų alergenų. Atopinis dermatitas gali pasireikšti arba nepasireikšti sezoniškai. Simptomai būna įvairūs: galvos ir kaklo srities niežėjimas, niežtinčių vietų paraudimas, bėrimas, plaukų slinkimas,dėl dažno kasymosi ir kailio prausimo. Atopinį dermatitą gali sukelti ne tik žiedadulkės, bet ir vabzdžių įkandimai, jautrumas maistui, kontaktas su cheminėmis medžiagomis. Diagnozė tiksliausiai nustatoma darant specialius testus.

Kaip gydytis? Gydymą geriausiai parinkti galima tada, kai nustatomas tikslus alergenas iš katės aplinkos. Deja, dažnai to padaryti neįmanoma. Žiedadulkės, pelėsiai ir dulkės gali patekti į namus pro atidarytus langus ar paveikti kates, kurioms leidžiama būti lauke. Antihistamininiai vaistai ir kortikosteroidai gali palengvinti simptomus, bet nesprendžia problemos. Veterinarai pataria vartoti  Omega – 3 riebalų rūgštį, padedančią išvengti alergijų arba stengtis vengti katės ir alergeno kontakto.

Su imunitetu susijusios odos problemos

Pūslelinė (lot. pemphigus) – dažniausiai pasitaikanti kačių autoimuninė alergija. Dažniausiai ji pasireiškia įvairiomis savo formomis, įvairiose kūno vietose.

Lakštine pūsleline (lot. pemphigus foliaceus) katės suserga dažniausiai. Pirmiausiai pažeidžiamos galūnės ir galva. Atsiranda spuogeliai, kurie ilgainiui suauga į vieną lakštą. Nosis dažnai praranda savo pigmentą. Katė kasosi, jei pažeidžiamos kojos, ima šlubuoti. Gali karščiuoti, būti vangi, prarasti apetitą. Gydant vartojami kortikosteroidai, imunitetą slopinantys vaistai, kartais aukso suspensijos injekcijos.

Raudonoji pūslinė (lot. pemphigus erythematosus) tai kiek švelnesnė pūslelinės forma. Atsiranda dėl saulės spindulių poveikio odai. Dažniausiai pažeidžiamas tik katės snukutis ir ausys. Su šia alergija kovoti padeda vietiniai steroidai.

www.gyvunai.sveikas.lt