Katė – tai gyva būtybė. Ji, kaip ir žmogus, gali susirgti sloga, plaučių uždegimu, gastritu, nutukimu ir kitomis „žmogiškomis“ ligomis. Be to, ji neapdrausta ir nuo specifinių katėms ligų, kurių pačios pavojingiausios – infekcinės, sukeliamos bakterijų ir virusų.

Neskiepytos katės užsikrėtę serga sunkiai ir liga dažnai gali baigtis liūdnai. Persirgę gyvūnai dar ilgai lieka virusų nešiotojais ir gali užkrėsti savo gentainius. Sveikas kates nuo ligų galima apsaugoti sudarant dirbtinį imunitetą – vakcinuoti. Vakcinacijos kainos svyruoja nuo 40 iki 70 Lt, o susirgusios katės gydymas kainuos tikrai gerokai daugiau. Pagrindinės ligos, nuo kurių būtina skiepyti visas kates:

Pasiutligės virusą platina sergantys gyvūnai, užkratą perduoda su seilėmis, kuomet įkanda sveikam gyvūnui ar žmogui. Pasiutligės grėsmė Lietuvoje yra reali. Jei nevakcinuotas gyvūnas įkanda ar įdreskia žmogui, netgi netyčia, jis privalo ilgai išbūti karantine arba netgi būti numarintas. 

Panleukopenija (kačių maras) – tai kačių liga. Jautriausios šiam virusui yra jaunos katės. Užsikrėtusios jos greit pavargsta, pradeda karščiuoti, netenka apetito, vemia, viduriuoja skystai ir su krauju, dėl skysčių netekimo greit nusilpsta ir gali gaišti. Šios ligos vakcinos visiškai apsaugo nuo panleukopenijos.  

Rinotracheitas (kačių gripas) ir kalicivirozė. Daugumą viršutinių kvėpavimo takų ligų katėms sukelia kačių herpes virusai arba kalicivirusai. Jie persiduoda katėms apsiuostant, liečiantis nosimis arba per apyvokos daiktus. Užsikrėtusios katės greitai pavargsta, jų akys pradeda ašaroti, iš nosies bėga išskyros, pakyla temperatūra, atsiranda akių uždegimas, katė seilėjasi, kartkartėmis kosti ar prieinama iki plaučių uždegimo. Užsikrėtę katės platina virusą iki metų ir todėl gali užkrėsti kitas kates. Tyrimai rodo, kad apsaugą nuo šios ligos vakcinos suformuoja sąlyginai trumpam, todėl kartoti vakcinaciją reikia kasmet.

Vakcina                                                               Katės amžius

Pasiutligės vakcina                                            Nuo 12 sav. amžiaus. Revakcinuojama kasmet.

Kačių maro, virusinio                                         I k. – 12 sav. amžiaus (galima nuo 9 sav.),

rinotracheito ir kalicivirozės vakcinos                  II k. – po 3–4 sav. Revakcinuojama kasmet, vyresnes kas 3 metus

Kaip pasiruošti katės vakcinacijai ir kada vakcinuoti negalima?

Kad vakcinacija būtų sėkminga, efektyvi, nekiltų bereikalingų trukdžių ir nemalonių akimirkų, būtina elgtis taip:

• vakcinuojami kačiukai ir katės turi būti kliniškai sveiki, jiems turi būti sušerti vaistai nuo kirminų 5–6 d. prieš vakcinaciją ir išnaikintos blusos.
• negalima vakcinuoti katingų ir maitinančių kačiukus kačių
• negalima vakcinuoti kačių po operacijos ar sveikstant po ligos (2 sav.).
• pirmas 3 savaites po vakcinacijos negalima atlikti planinių operacijų (pvz., kastruoti).
• savaitę iki ir savaitę po vakcinacijos reikia vengti streso
• nevertėtų vakcinuoti kačių, kontaktavusių su sergančiais ar įtartinais gyvūnais

Po vakcinacijos

Kartais po vakcinacijos gali pasireikšti alerginės reakcijos, kurios priklauso nuo individualių organizmo savybių. Reakcijos į vakcinas gali būti įvairios. Gana įprasta, kad katė po vakcinacijos būna liūdnoka, mieguista, šiek tiek mažiau ėda, injekcijos vieta būna skausminga. Tai ne stebuklas, vakcina nėra vitaminas, tai juk užkratas organizmui ir šis turi „persirgti“. Susirūpinti reikėtų, jei sušvirkštus vakciną tuoj pat ar po kurio laiko atsiranda alerginės reakcijos: vėmimas, viduriavimas, snukio sutinimas, kiti šokui būdingi požymiai, į kuriuos veterinaras turi reaguoti nedelsdamas. Aišku, tokios reakcijos gerokai išgąsdina kačių šeimininkus, bet jos retai būna rimtos ar pavojingos gyvybei (išskyrus vakcinų sukeliamas sarkomas). Beveik visais atvejais vakcinacijos nauda gerokai viršija bet kokios reakcijos į vakciną pavojų.

Reikia prisiminti, kad vakcinos nesukelia imuniteto tuoj pat po sušvirkštimo. Pirmiausia organizmas turi įsidėmėti vakcinos antigenus, sureaguoti į juos ir imuninė sistema turi „įsirašyti“ juos į savo atmintį. Daugumos gyvūnų organizme apsauga nuo ligos pradeda formuotis tik praėjus penkioms dienoms po vakcinacijos. Imunitetas susidaro maždaug po 14–21 d. Kai kada tvirtam imunitetui susiformuoti reikia dviejų vakcinacijų kas kelias savaites. Gyvos modifikuotos vakcinos ir į nosį lašinamos vakcinos veikia greičiau už inaktyvuotas. Imuniteto susidarymo trukmę reikia turėti omenyje vakcinuojant kates–turistes (keliaujančias šalies viduje ir į užsienį), pvz., pasiutligės skiepas įsigalioja praėjus 21 dienai nuo jo padarymo ir, padarytas Lietuvoje, galioja 1 metus. Taip pat prieš išvykstant rekomenduotina sužinoti šalies, į kurią vykstama, ir šalių, per kurias vykstama, epizootinę situaciją ir pasiskiepyti nuo ten aktualių ligų.

Kartais pasitaiko, kad netgi jaunas vakcinuotas gyvūnas gali susirgti ir nugaišti. Tuomet gana sunku tai paaiškinti gyvūno šeimininkui, tačiau, deja, vakcina yra ypatingas gaminys ir kartais ji nepakankamai skatina imuninę sistemą, kad ši suformuotų tinkamą atsaką – tam gali trukdyti įvairūs veiksniai: per didelis motininių antikūnų kiekis, pačios vakcinos savybės, gyvūno imuninės sistemos arba genetiniai ypatumai.

www.vetvila.lt